Visi puikiai žinome, kad gerai savijautai įtakos turi daug įvairių veiksnių, judėjimas vienas iš jų. Judėjimas yra biologinis organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla sunkiai įmanoma. Fizinis aktyvumas, sveikata, gyvenimo kokybė ir gera savijauta yra glaudžiai susiję. Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos ir geros savijautos dalis, kurie teigiamai veikia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatą.

Reguliaria fizine veikla užsiimančio žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos arba jas pavėlinti. Pastaruoju metu susirūpinta ypatingai menku jaunimo fiziniu aktyvumu: vaikai per mažai juda ir sportuoja, žaidimus atvirame ore pakeitė sėdėjimas prie kompiuterių ar televizorių. Suaugusių žmonių fizinis aktyvumas, judrumas dėl šiuolaikinės gyvensenos dar labiau sumažėjo. Remiantis atliktais tyrimų duomenimis, apie 40–60 proc. Europos Sąjungos žmonių gyvensena yra nejudri.

Šiuolaikiniam mokslui kalbant apie fizinį pajėgumą, jis yra pripažįstamas kaip vienas iš svarbiausių sveikatos rodiklių, tai labai aktualu prognozuojant sergamumą lėtinėmis ligomis ir nustatant jų sukeliamas mirtingumo rizikas. Fizinis pajėgumas gerinamas fizinio aktyvumo pagalba. Taip pat fizinis aktšyvumas padeda palaikyti ir psichinę sveikatą.

Išties, žmogaus organizme viskas tampriai susiję. Judėjimas yra ne tik raumenų darbas, mankštinimose metu dalyvauja visos nervų sistemos grandys, jutimo organai, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, vidaus sekrecijos liaukos, šalinimo organai. Vaikystėje, kai visi organai yra augimo ir brendimo stadijoje, jei vaikas reguliariai mankštinasi, auga stipresnis ir sveikesnis ir ateityje turi galimybę išvengti daugybės susirgimų. Bet labai svarbu, kad ir užaugęs nepamirštų judėjimo naudos. Sveikas, savimi ir savo savijauta besirūpinantis žmogus visada jausis laimingas, žvalus.

Mamos įsčiose augančio vaiko žarnynas būna visiškai sterilus. Pirmosios gerosios bakterijos į virškinamąją sistemą patenka natūralaus gimdymo metu, vaikui gimus Cezario pjūvio metu, bakterijas kūdikis gauna iš jį supančios aplinkos. Vis dėlto, mažyliui būtina padėti suformuoti subalansuotą žarnyno mikroflorą.

Žarnyno mikrofloros formavimąsi palaiko mamos piene esančios medžiagos. Vaiko organizmo geroji mikroflora turėtų susiformuoti iki antrųjų jo gyvenimo metų. Besiformuojančios gerosios žarnyno mikrofloros pusiausvyra priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, mamos pieno sudėties, infekcinių ligų, kuriomis perserga kūdikį žindanti mama, bendros vaiko sveikatos būklės, gyvenamosios aplinkos ir netgi nuo to, kokiu būdu gimė kūdikis. Pastebėta, kad nenatūraliu būdu gimusių kūdikių geroji žarnyno mikroflora susiformuoja maždaug pusmečiu vėliau.

Pagrindinę natūraliosios organizmo mikrofloros dalį sudaro bifidobakterijos ir laktobakterijos. Tad labai svarbu, kad būtent šios gerosios bakterijos, kuo greičiau įsitvirtintų mažylio žarnyne. Atkreipkite dėmesį, kad kūdikių ir vaikų gerosios mikrofloros sudėtis yra šiek tiek kitokia nei suaugusiųjų, todėl ir vaikams skirti probiotikai ir kūdikiams turi būti pritaikyti atsižvelgiant į sparčiai augančio ir besivystančio organizmo poreikius.

Dabar gaminama gausybė kūdikių mišinėlių, kurie atitinka kūdikio energinius poreikius ir yra praturtinti vitaminais, mineralais ar probiotikais, tačiau mamos pienas – geriausias maistas kiekvienam pusės metų amžiaus nesulaukusiam kūdikiui ir svarbiausias mitybos produktas mažyliams iki vienerių metų amžiaus. Su mamos pienu dar nesustiprėjęs vaiko organizmas gauna jo imuninę sistemą palaikančių elementų – gerųjų žarnyno bakterijų. Tai pati geriausia apsauga sparčiai augančiam vaiko organizmui nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų ir alergenų. Žinoma, pasitaiko įvairių situacijų, kuomet pačios mamos negali maitinti mažylių, tačiau vaikai privalo gauti jiems reikalingas medžiagas.

Žmogaus organizmui negana vien tik statybinių medžiagų – baltymų ir angliavandenių. Jau seniai pastebėta, kad būtinas ir kitas šaltinis gyvybei palaikyti – vitaminai, biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra nepakeičiama mitybos dalis, kuri dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Išskiriami penki pagrindiniai vitaminai moterims, kurių dėka išlaikomas odos grožis, išsaugoma jaunystė, patrauklumas.

Vitaminas A – itin teigiamai veikia odą, ją atjaunina. Oda tampa gražesnė, išlaiko drėgmę, neleidžia išsausėti, pleiskanoti, raukšlėtis. Šaltiniai: pienas, sviestas, kiaušinių tryniai, kepenys, žalialapės daržovės, prinokę geltonos ir raudonos spalvos vaisiai ir daržovės: morkos, moliūgai, pomidorai.

Vitaminas C – saugo odą nuo pažeidimų ir skatina greitesnį žaizdelių gijimą bei ląstelių regeneraciją. Valgykite daug produktų, turinčių C vitamino, būsite jaunesnė, nes išvengsite raukšlelių ir odos išsausėjimo. Taip pat galite ieškoti kosmetinių priežiūros priemonių, kurių sudėtyje yra C vitamino, jose yra ne mažiau nei 5 proc. askorbo rūgšties, būtent tiek reikia jūsų odai.

Vitaminas E – rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės su E vitaminu, nes jis saugo odą nuo priešlaikinio senėjimo. Šio vitamino galite įsigyti vaistinėje. Svarbu paminėti, kad jei aktyviai sportuojate ar turite didelį fizinį krūvį, Jūsų norma gali būti ir didesnė.

Vitaminas B9 puikiai dera drauge su B6 ir B12 vitaminais. Jie veikia kaip antioksidantai, gerina odos būklę ir suteikia jai sveiką atspalvį. O jei kremo etiketėje šalia šio vitamino nurodytas dar ir kreatinas, galite būti tikra, kad toks duetas padidins kolageno gamybą, kuris būtinas, kad atrodytumėte graži ir jauna. Šaltiniai: naudokite kremą su foline rūgštimi bent keturias savaites. Per šį laikotarpį Jūsų odos būklė pagerės, smulkios raukšlelės išsilygins.

Vitamino B12 galima gauti iš maisto, ypač jo gausu sardinėse, lašišose ir veršienos kepenėlėse. Kosmetinės priemonės su B12 vitaminu stimuliuoja elastino ir kolageno gamybą, todėl oda tampa elastingesne ir atrodo kur kas jauniau.

Naudokite rekomenduojamus vitaminus su maistu, įsigytus papildus vaistinėje ar įsigydamos naudingų medžiagų turinčias kosmetines priemones ir džiaukitės išpuoselėtu grožiu ir sveika išvaizda!

Paprikos yra daugiamečiai augalai, kilę iš Pietų Amerikos žemyno. Lietuvoje šios daržovės yra vienmetės, todėl sėjamos kasmet. Paprikos dar dažnai vadinamos pipirais arba ankštpipiriais. Pagal skonį europiečiai paprikas suskirstė į saldžiąsias ir aitriąsias. Saldžiosios naudojamos valgių ir garnyrų gaminimui, o aitriosios paprikos, kaip prieskonis padažams, sriuboms, marinatams ar mėsos patiekalams.

Paprikų sėklos sėjamos priklausomai nuo auginimo vietos: jei bus sodinama šildomuose šiltnamiuose, sėklos sėjamos sausio mėnesį iki vasario vidurio, o jei nešildomuose – sėjamos nuo vasario vidurio. Apšildomuose šiltnamiuose labiau tinka auginti aukštaūges vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo veisles. Nešildomuose polietileno šiltnamiuose, lauke po polietileno priedangomis ar polietileno šiltnamiuose po žalumyninių daržovių ir ankstyvųjų daigų auginamos ankstyvųjų veislių paprikos.

Saldžiosios paprikos vaisiai būna įvairių formų – cilindriniai, kūgiški, pailgi, smailėjantys, plokšti, ir, žinoma, įvairiausių spalvų – raudoni, oranžiniai, geltoni, gelsvai žali, žali, violetiniai, rudi, o vaisių svoris nuo 50 iki 400 gramų.

Išskirtinė Jalapeno paprikos rūšis – šios vaisių spalva varijuoja nuo žalios, kuri yra švelnesnio skonio iki ryškiai raudonų – labai aštrių. Puikiai tinka maisto puošimui, sriuboms, picoms, padažams, troškiniams.

Verta paminėti Sakura paprikų veislę, kurios vaisiai sultingi ir saldūs. Vaisiuose gausu vitamino C ir karoteno, o pagrindinis išskirtinumas tas, kad vitaminai išlieka net verdant ar konservuojant, o veislės Sweet Chocolate vaisiai kubo formos, mėsingi, traškūs ir saldūs, o subrendę išsiskiria tamsiai rudos spalvos.

Prieš renkantis paprikų sėklas, būtinai nuspręskite, kokioje aplinkoje ir dirvoje jas auginsite, taip pat nepamirškite, kad augalus reikia laiku tręšti, laistyti, profilaktiškai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų – tik taip galėsite išauginti gausų ir sveiką derlių.