Dauguma naujakurių dažnai susiduria su dilema, kokį pirmą būstą rinktis: tokį kaip nauja statyba, bet mažesnės kvadratūros butas ar senos statybos, bet didesnio ploto gyvenamąją vietą. Žinoma kainos skirtumas gali nežymiai skirtis, nes jos dydį gali lemti kiti faktoriai: būsto vieta (priklausomai kaip toli ji randasi nuo centro, tai gali skirtis ir įkainiai), energetinis efektyvumas (energijos klasė, kuri matuojama nuo A+ iki nulinės energijos efektyvumo), na ir žinoma tokie techniniai privalumai, kaip išmani rekuperacinė sistema, kuri gali būti valdoma nuotoliniu būdu. Šios vėdinimo sistemos veikimo principas yra toks, kad vėdinimo įrenginys gali tiekti iš lauko šviežią orą ir pašalinti iš patalpų užterštą orą. Vykstant tokiai oro cirkuliacijai, rekuperatorius gali sušildyti išmetamą orą ir taip neprarasti energijos, nukreipiant ją į patalpų šildymą.
Naujos statybos būstai dažniausiai jau turi įrengtą bendrą namo arba autonomišką rekuperacinę sistemą, o senos statybos namuose ją reiktų įsirengti patiems. Tai yra svarbu, nes senesnės statybos butuose yra dažnai susiduriama su tokiomis problemomis, kaip pelėsis ar nemalonus drėgmės kvapas, kai drėgmė kaupiasi ir kondensuojasi namų kampuose, rūsiuose ar ant gyvenamųjų patalpų sienų. Anksčiau statybininkai dar nežinojo šios sistemos technologijų ir niekas negalvojo apie tinkamo ir sveikatai palankaus mikroklimato kūrimo.
Įvairūs tyrimai parodė, kad oras nevėdinamose arba blogai vėdinamose patalpose yra labiau užterštas nei lauke, todėl pagal Europos Sąjungos Pastatų energetinio efektyvumo direktyvą, jau nuo 2016 m. visi naujos statybos pastatai turi atitikti A klasę, pagal savo energetinį naudingumą, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai privalės būti beveik nulinės energijos (A++ klasės). Tokie reikalavimai įpareigoja įrenginėti namus su rekuperacine sistema arba mechaniniu vėdinimu.
