Visi puikiai žinome, kad gerai savijautai įtakos turi daug įvairių veiksnių, judėjimas vienas iš jų. Judėjimas yra biologinis organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla sunkiai įmanoma. Fizinis aktyvumas, sveikata, gyvenimo kokybė ir gera savijauta yra glaudžiai susiję. Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos ir geros savijautos dalis, kurie teigiamai veikia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatą.
Reguliaria fizine veikla užsiimančio žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos arba jas pavėlinti. Pastaruoju metu susirūpinta ypatingai menku jaunimo fiziniu aktyvumu: vaikai per mažai juda ir sportuoja, žaidimus atvirame ore pakeitė sėdėjimas prie kompiuterių ar televizorių. Suaugusių žmonių fizinis aktyvumas, judrumas dėl šiuolaikinės gyvensenos dar labiau sumažėjo. Remiantis atliktais tyrimų duomenimis, apie 40–60 proc. Europos Sąjungos žmonių gyvensena yra nejudri.
Šiuolaikiniam mokslui kalbant apie fizinį pajėgumą, jis yra pripažįstamas kaip vienas iš svarbiausių sveikatos rodiklių, tai labai aktualu prognozuojant sergamumą lėtinėmis ligomis ir nustatant jų sukeliamas mirtingumo rizikas. Fizinis pajėgumas gerinamas fizinio aktyvumo pagalba. Taip pat fizinis aktšyvumas padeda palaikyti ir psichinę sveikatą.
Išties, žmogaus organizme viskas tampriai susiję. Judėjimas yra ne tik raumenų darbas, mankštinimose metu dalyvauja visos nervų sistemos grandys, jutimo organai, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, vidaus sekrecijos liaukos, šalinimo organai. Vaikystėje, kai visi organai yra augimo ir brendimo stadijoje, jei vaikas reguliariai mankštinasi, auga stipresnis ir sveikesnis ir ateityje turi galimybę išvengti daugybės susirgimų. Bet labai svarbu, kad ir užaugęs nepamirštų judėjimo naudos. Sveikas, savimi ir savo savijauta besirūpinantis žmogus visada jausis laimingas, žvalus.
